Kromeržyžo mažos šeimyninės kavos skrudyklos savininką Josefą Horą turbūt visi jo klientai pažįsta kaip visada pozityviai nusiteikusį kavos ekspertą, kuris mielai pataria ir padeda išsirinkti bei paruošti gardų gėrimą. Be aistros savo profesijai, p. Hora taip pat yra aistringas keliautojas, kuris nedvejodamas leidosi ieškoti savo profesijos šaknų. Kaip vyko kelionės ieškant kavos skonio ir aromato, auginimo ir skrudinimo paslapčių atradimas jo „kavos kelyje“, kokios kavos rūšys dabar madingos ir kaip jomis pasimėgauti? Apie visa tai pasiteiravome interviu.
Kelionės paskui kavą tikriausiai skiriasi nuo įprasto keliavimo. Kas Jus motyvavo leistis į kelią ir kaip šią kelionę apibūdintumėte?
Be jokios abejonės, tai buvo troškimas pažinti, nuvykti į vietas, kur prasideda mūsų kasdienė istorija. Kavos skrudyklą valdau nuo 2013 metų ir turbūt nuo pat pirmos dienos mano didelė svajonė buvo pamatyti kokią nors plantaciją ir būti „šalia“ nuo pat pradžių. Dažniausiai keliauju lengvai, be išankstinio pasiruošimo, o reikalus sprendžiu tik tada, kai ateina laikas juos spręsti. Kartais tai galbūt kiek nenaudinga, ir toks keliavimo būdas tikrai tinka ne kiekvienam. Kita vertus, tai tikras nuotykis, kurio metu pažįsti ne tik šalį, bet ir patį save.
Kokiose šalyse jau lankėtės savo „kavos kelio“ metu?
Tikrų kavos šalių kol kas nėra daug – iš auginančiųjų faktiškai tik Indijoje. Šių metų balandį turėjo būti ir Kenija. Tačiau, kaip visi žinome, balandį dėl koronaviruso pandemijos jau niekas nebekeliavo.
Savo įspūdžiais iš kelionės po Indiją su visuomene dalijatės vaizdo tinklaraštyje ir kelionių paskaitose. Kas labiausiai domina paskaitos klausytojus?
Kiekviename tokiame susitikime visada paklausiu, ar klausytojai norėtų daugiau sužinoti apie kavą, ar apie Indiją. Dažniausiai tai virsta begaline diskusija, kuri kartais trunka ir virš 3 valandų, ir aptariamos pačios įvairiausios temos. Visgi daugiausia klausimų visada kyla apie gyvenimą Indijoje ir vietinį maistą. Tas, kuris bent kartą ragavo indiškos virtuvės patiekalų, jų niekada nepamirš. :-)
PATARIMAS: Sudomino vaizdo tinklaraštis ir norite sužinoti daugiau apie kavą bei kelionę į Indiją? Tęsinį galite peržiūrėti ČIA.
Kokia dvasia dažniausiai vyksta kitos Jūsų kelionės ieškant kavos skonio? Kur Jums iki šiol patiko labiausiai?
Mėgaujuosi kiekviena kelione. Nesvarbu, ar vykstu pas partnerius į Brno, dėl sutarčių į Hamburgą ar Antverpeną, ar į kavos kūrybines dirbtuves Berlyne. Vien automobiliu per metus nuvažiuoju daugiau nei 40 000 km, ir iki šiol man sekėsi, kad prie kelionių automobiliu visada prisidėdavo ir viena kita kelionė lėktuvu. Bene kiekvienoje išvykoje sutinki įdomių žmonių, paragauji gardaus maisto, o jei prie to dar atsiranda ir puodelis geros kavos – viskas tampa tiesiog tobula.
Dėl tokios įvairovės turbūt neįmanoma pasakyti, kur patiko labiausiai, bet kelionė į Indiją buvo neįtikėtinai praturtinanti. Taip pat negaliu nepaminėti vizitų Londone. Pastaruosius ketverius metus ten vykstu kiekvieną lapkritį ir per 3–4 dienas aplankau daugybę kavinių bei keletą skrudyklų. Londonas yra nuostabus miestas, o kavos kultūra ten išgyvena neįtikėtiną pakilimą. Be perstojo galima sakyti, kad tai, ką ten atrandi rudenį, kitų metų bėgyje pasiekia ir mus.
Kur apskritai auginama kava ir kokios jos tradicijos pas mus Europoje?
Kava auginama pusiaujo juostoje aplink visą mūsų planetą. Iš viso tai daugiau nei 50 pasaulio šalių. Kai kas nors jums pasako, kad geriausia kava yra itališka ar olandiška, visada turimas omenyje jos paruošimo būdas, o ne pupelės kilmė. Kai kurie kavamedžiai bręsta net iki 14 mėnesių, o kavos uogos negali sušalti. Tai aiškiai eliminuoja visas Europos šalis iš vietų, tinkamų kavos auginimui. Šen bei ten kas nors pabando užauginti kavamedį ir mūsų platumose, tačiau didesniu mastu iki šiol tai niekam nepavyko.
Taigi europiečių sritimi ir toliau lieka „tik“ paruošimas ir pats vartojimas. Tačiau čia tradicijos jau išties gilios. Pirmieji kavos ruošimo paminėjimai Europoje siekia XVI ir XVII amžių sandūrą, ir turiu pasakyti, kad per tuos šimtus metų kavos gėrimą ištobulinome beveik iki tobulybės. Tai, kad kava geriama daug, turbūt nieko nenustebins, tačiau tai, kad būtent kava yra 2-a labiausiai prekiaujama biržos prekė pasaulyje (iškart po naftos), kol kas žino retas.
Kaip ir kieno galvoje gimė mintis įkurti bei valdyti kavos skrudyklą ir el. parduotuvę?
Kaip dažnai būna, tai buvo akimirkos sprendimas. Su šeima valdėme „Oxalis“ franšizę, o augant kavos kultūrai mūsų šalyje, iš klientų atsirado ir didesnių reikalavimų, kurių nebuvo galima tiesiog taip lengvai patenkinti. Pirmiausia kreipiausi į vieną prekybos įmonę iš Brno. Tačiau nuo pat pradžių buvo aišku, kad ir čia būsime priklausomi, o gauti net 1 kg specifinės kavos bus visiškai nelengva.
Vieną vasaros vakarą sėdėjau su savo draugu Alešu iš Ostravos prie kepsninės ir pasakojau jam esamą situaciją. Alešas yra didelis kavos mėgėjas, todėl tiesiog tarp kitko užsiminė, kad galėtume įkurti nuosavą skrudyklą. Mintyse tada nusišypsojau ir pagalvojau kažką panašaus į „tai turbūt nepavyks“. Tačiau kai po dviejų savaičių Alešas man paskambino ir pasakė, kad Šenove prie Haviržovo, iš kur esu kilęs, skrudinimą baigia mano buvęs verslo partneris p. Plšekas, nedvejojau nė sekundės.
Prisimenu, kad tada su Alešu susitikome prie jo durų ir per kelias minutes apžiūrėjome visas patalpas. Susipažinome su pagrindine technologija, kuri jau tada buvo gerokai senstelėjusi ir stipriai nusidėvėjusi, bet, atsižvelgiant į mano biudžetą ir žinias, didelio pasirinkimo nebuvo. Sekė intensyvus mokymasis ir bandymų bei klaidų kupinos dienos. Tačiau p. Plšekas buvo labai kantrus, tad po kelių savaičių pasiekėme pirmąją kavą, kuri buvo paruošta pardavimui mūsų parduotuvėlėje.
Kaip keliauja toks tikras kavos mylėtojas kaip Jūs? Ar vežatės su savimi nuosavos kavos, ar nepraleidžiate progos ragauti?
Vienintelis dalykas, kurį vežuosi su savimi, yra nuosavas puodelis. Kasdien išgeriu 3–4 puodelius ir labai mėgstu ragauti bei lyginti. Visada to nekantriai laukiu. Laikausi nuomonės, kad nėra blogos kavos. Yra tik kava, kuri man neskani. Esu gėręs pačių įvairiausių skonių ir formų kavos, bet dar niekada nenutiko taip, kad kavos neišgerčiau ar palikčiau manydamas, jog jos neįmanoma gerti. Priežastis išgerti kavos atsiranda visada, ir visiškai nesvarbu, ar tai degalinėje, oro uosto užkandinėje, ar prabangioje vietoje, kuriai net neturite tinkamos aprangos.
Ar prisimenate kokią nors kavinę ar vietą, kur Jums patiekė skaniausią kavos puodelį?
Tikrai Turkijoje. Prieš dvejus metus su kolega buvome Izmire rinktis naujos skrudinimo mašinos. Iškart po nusileidimo mūsų gidas nusivedė mus į vieną pusryčių restoraną, kur pirmą kartą paragavau tikros turkiškos kavos. Niekada nepamiršiu tos neįtikėtinai ryškios, be galo kartaus ir kartu beprotiškai saldaus skonio kavos. Tą dieną jų išgėrėme dar kokias šešias. Pas mus tokią kavą paruošti irgi galima, juk džezva jau yra dažnoje čekų virtuvėje. Tačiau nė vienas mūsų bandymas niekada net iš tolo neprilygo tam, ką tąkart ragavome Turkijoje.
Skrudyklos ir el. parduotuvės „Facebook“ paskyroje pastebėjau kavos stendo nuotrauką, su kuriuo vykstate tiekti gėrimus kultūriniuose renginiuose. Ar turite širdžiai mielų renginių, kurių kasmet laukiate?
Na, šiemet viskas šiek tiek susikomplikavo. Po dviejų įtemptų mėnesių šį šeštadienį, gegužės 16 d., vykstame į šių metų pirmąjį ūkininkų turgų pas mus Kromeržyže. Kitu metu su kava vykstame į įvairias šventes ir muzikos festivalius. Juos ypač mėgstu. Kavos ir geros muzikos derinys yra prabangus dalykas, kuris mane neįtikėtinai džiugina. Tikiu, kad po muzikos prasme „kuklios“ vasaros ateis ryškus ir spalvingas ruduo, ir ta kultūra mes visi, tikėkimės, pasidžiaugsime ir šiais metais.
Ar turite receptą, kaip praktikoje suderinti puikios kavos gėrimą ir tausojantį požiūrį į gamtą?
Ekologijai „paskyrėme“ visus 2019 metus, kai įdiegėme populiariąsias daugkartines stiklinaites, paleidome prekybą be pakuočių, įprastus popierinius puodelius su plastikiniais dangteliais pakeitėme visiškai suyrančiais ir pilnai kompostuojamais puodeliais. Taip pat pakeitėme plastikinius šiaudelius bei indus į medinius. Žmonės, kurie į bet kurią iš mūsų prekybos vietų atsineša nuosavą puodelį, pas mus gauna nuolaidą kavai, o ilgainiui tai leidžia sutaupyti nemažai pinigų.
PATARIMAS: Jei norėtumėte pasimėgauti puikia kava namuose ar biure, ekologiškas sprendimas taip pat yra kavos aparato nuoma. Perkant bent 2 kg kavos per mėnesį, skrudykla „Kroměříž“ siūlo galimybę išsinuomoti kavos aparatą vos už 1 Čekijos kroną.
Užstato puodelių sistema padeda sumažinti vienkartinių, neperdirbamų puodelių atliekų kiekį. Ar paslauga „Otoč kelímek“ sulaukia susidomėjimo?
Susidomėjimas yra didelis. Manau, kad žmonės vis labiau vertina socialinę atsakomybę, ir tai tik į gera. Kiekvienas sutaupytas puodelis yra svarbus. Nesate užkietėjęs ekologijos aktyvistas, bet jei nepradėsime labiau branginti mūsų planetos, vieną dieną ji mums pateiks sąskaitą.
Kaip, Jūsų patirtimi, eiliniai čekai susidoroja su kavos ruošimu? Kokias klaidas procese dažniausiai darome?
Mes, čekai, esame be galo naginga tauta, ir pasaulyje turbūt nėra nieko, ko nesugebėtume padaryti. Užtenka pažvelgti į nesenus laikus ir kaukių siuvimą. Manau, kiekvienas iš mūsų pažįsta bent vieną žmogų, kuris pasiuvo nors vieną. Panašiai yra ir su kava. Mėgstame skaniai pasimėgauti ir nebijome eksperimentuoti. Į priekį veržiasi filtrai ir moka kavinukai, atveriantys naujus akiračius ir skonius.
Nemanau, kad ruošdami darytume klaidų. Tačiau problema dažnai būna laikas. Kadangi visi yra užsiėmę ir nuolat kažkur skuba, pamirštami svarbiausi žmogaus gyvenimo aspektai, tarp kurių yra ir meilė sau. O kai mylime save, juk save lepiname, žaidžiame ir mėgaujamės tomis smulkmenomis (įskaitant kavą), kurios daro mūsų dieną geresnę.
„Turkiškai kavai“ galbūt jau atėjo galas... Kokių dar kavos ruošimo būdų yra, kuriuos rekomenduotumėte?
Turkiškai? Tai yra „čekiškai turkiškai“? Ji čia išliks dar ilgai po mūsų. Turbūt nepraeina nė viena diena, kad į skrudyklą kas nors neužeitų su noru išgerti „turkiškos kavos“. Ir tai ne vien vyresnio amžiaus žmonės. Tarp jų yra ir studentų.
Ruošimo būdų šiuo metu yra be galo daug. Jei atmesime jau įprastai paplitusį espresso, tai turbūt paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas yra prancūziškas kavinukas (French press). Toliau rikiuojasi įvairūs filtrų tipai, tokie kaip V60, Chemex ar Clever Dripper. Savo vietą čekų virtuvėse išsikovojo ir moka kavinukas bei vis labiau populiarėjantis aeropress.
Savo el. parduotuvėje šiuo metu siūlote 42 kavos rūšis. Kokia kava ar jos paruošimo būdas yra Jūsų mėgstamiausias?
Siekdamas nuolat tobulėti, stengiuosi gerti viską, ką skrudiname. Tačiau ne visada tai pavyksta, nes skrudiname kasdien, o kavos rūšių yra išties daug. Labiausiai man patinka kubietiška Serano Lavado, Indonesii green ar indiška Malabar. Kalbant apie paruošimą, mėgstu kaitalioti lungo ir americano.
Ar turite dar neišsipildžiusių svajonių? Kur dar norėtumėte nukeliauti (tiek kavos reikalais, tiek savo iniciatyva)?
O, kiek jų dar yra! Būdamas mažas svajojau apie Kiniją, dabar, atsižvelgiant į mano kitą didelę aistrą – amerikietiškąjį futbolą, tai yra Niujorkas ir Klivlandas. Tačiau visa tai dabar kurį laiką turės palaukti. O kalbant apie kavą, be Kenijos, norėčiau į Indoneziją ir dar bent kartą į Indiją. Ten praleistos penkios dienos be perdėto patoso pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
Labai ačiū už Jūsų laiką ir pokalbį. Linkime, kad Jūsų norai išsipildytų ir pavyktų iš kelionių parsivežti dar daugiau nuostabios kavos bei įspūdžių.
Josefas Hora
Mažos šeimyninės skrudyklos savininkas, kurio varomoji jėga yra ne tik kava iš visų pasaulio kampelių, bet ir aistra bei entuziazmas amerikietiškajam futbolui, gamtai, atradimams ir kelionėms.
„Su nuolankumu, kava ir šypsena viskas sekasi geriau.“
Nuotraukų šaltinis: skrudyklos „Káva Kroměříž“ „Facebook“ ir svetainė, pexels.com
Kilo klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti apie keliones paskui kavą? Parašykite mums komentaruose!
