Kalnai ištisus metus traukia žygeivius, šeimas su vaikais ir sporto aistruolius. Tačiau nedaugelis žino, kaip gamtoje, slidinėjimo trasoje ar lygumų slidinėjimo vėžėje suteikti pirmąją pagalbą. Taip pat ne kiekvienas yra tikras, ką daryti susižeidus pačiam ar sužeidimą patyrus kuriam nors grupės nariui pakeliui į viršūnę. Kaip gi elgtis krizinėje situacijoje?
Žygis aukštikalnėse, via ferrata, pasivaikščiojimas ar pasivažinėjimas slidėmis rytiniame puriajame sniege gali akimirksniu pakrypti netikėta linkme. Ir jūs susidursite su dideliu iššūkiu – kaip padėti sužeistajam ir kartu nesukelti pavojaus sau?
Veiksmingiausia prevencija = tinkama įranga
Svarbiausia taisyklė – nieko nenuvertinti. Tai galioja ne tik elgesiui, bet ir aprangai bei įrangai. Niekada nežinote, kada lėtas takelis virs slidžiu, stačiu šlaitu. Įsigyti ir sportuojant bei keliaujant su savimi turėti kelioninę vaistinėlę, kurioje būtų būtiniausios priemonės sužeidimams sutvarkyti – visiškas pagrindas. Jei nesate tikri, kas turi būti gerai sukomplektuotoje vaistinėlėje ir kaip ją išsirinkti, patarsime jums straipsnyje Kaip išsirinkti ir sukomplektuoti vaistinėlę.
Vaistinėlės turinį taip pat pritaikykite prie kelionės dalyvių – ypač jų amžiaus ir skaičiaus. Jei ketinate vykti su vaikais, bus tikslinga įsidėti specialiai vaikams skirtų vaistų. Jei ketinate kopti į viršukalnes kitame žemyne, tikrai verta pagalvoti ir apie tai, kad su vaistinėle keliausite – pavyzdžiui, lėktuvu. Visada patikrinkite visų vaistų galiojimo datą ir laikykite juos pagal gamintojo rekomendacijas.
Tiek vasarą, tiek žiemą į kuprinę kartu su jau minėta vaistinėle neturėtumėte pamiršti įsidėti ir striukės, kepurės, pirštinių bei apsiausto nuo lietaus. Net ir aukštesnėse vietovėse jus gali užklupti audra. Pakankamas maisto ir gėrimų kiekis visai išvykai yra savaime suprantamas dalykas, kaip ir kasdien vartojami vaistai.
Net jei nenorite neštis nieko papildomo, būtinai nepamirškite dokumentų, sveikatos draudimo kortelės, kelionės draudimo (jei keliaujate pėsčiomis užsienyje ir kalnuose virš 3000 m v. j. l., tai yra būtinybė), išorinės baterijos, švilpuko bei žibintuvėlio. Pravers ir popierinis žemėlapis, nes kartais GPS signalas dingsta, o turistinės žymos taip pat ne visuomet būna patikimos.
Prieš pirmąjį nusileidimą slidėmis ar išėjimą į turistinį taką sužinokite vietinės kalnų gelbėjimo tarnybos telefono numerį. Bendrasis skubios pagalbos telefono numeris yra 112. Taip pat stenkitės niekada nekeliauti vieni.
Kai kas nors nutinka
Taisyklė numeris vienas — nenuimkite sužeistajam šalmo, nenusekite slidinėjimo batų ir neduokite jam gerti. Niekada nepalikite jo vieno, nebent esate vienintelis asmuo šalia ir privalote eiti ieškoti pagalbos. Įvertinkite jo būklę, patikrinkite sąmonę ir kvėpavimą – ne tik vizualiai, bet ir lytėjimu, bendraukite su juo, jei asmuo yra sąmoningas. Jei jis nekvėpuoja, būtina pradėti gaivinimą (širdies ir plaučių reanimaciją).
Jei jus veikia stresas, jums gali praversti pirmosios pagalbos kortelė, kurioje trumpai nurodyta, kaip elgtis teikiant pagrindinę pirmąją pagalbą. Kortelę galima atsispausdinti ir įsidėti į vaistinėlę arba išsisaugoti mobiliajame telefone. Nelaimės atveju Čekijoje galima pasinaudoti telefoninės asistuojamos pirmosios pagalbos galimybe. Ką ir kaip daryti, žingsnis po žingsnio jums tiesiogiai nurodys greitosios pagalbos dispečeriai.
Pirmosios pagalbos teikimą taip pat gali palengvinti informacinės SOS etiketės, kurios jau yra standartinė daugumos Deuter, Rab ir Lowe Alpine prekės ženklų turistinių kuprinių, didelių turistinių kuprinių bei slidinėjimo ir snieglenčių kuprinių dalis.
Kalbant apie slidinėjimą, dažniausios traumos yra lūžis, išnirusi kelio sąnario vieta, pritrūkęs kvapas ar kraujavimas iš nosies. Lūžusios ar išnirusios galūnės niekada negrąžinkite į pradinę padėtį – tiesiog šaliku pritvirtinkite ją prie slidės ar lazdos. Sutrikęs kvėpavimas dažnai būna šoko požymis, todėl sužeistąjį nuraminkite ir užtikrinkite pakankamai šilumos, pavyzdžiui, bent trumpam paskolinkite savo striukę.
PATARIMAS: Kai kurios sportinės kuprinės turi integruotus apsauginius uždangalus nuo lietaus ir išimamus putplasčio sėdimuosius kilimėlius. Esant būtinybei, jie gali bent laikinai padėti izoliuoti ir palaikyti nukentėjusįjį dalinai sausą bei šiltai.
Kraujavimą iš nosies sustabdysite palenkę galvą į priekį ir spausdami nosį maždaug 10 minučių intervalais. Kartais atsiranda ir atvira žaizda – uždenkite ją steriliu tvarsčiu. Nenusimaukite pirštinių, jei nespėjote užsimauti guminių iš vaistinėlės, taip apsisaugosite nuo infekcijos. Nušalimus šildykite savo kvėpavimu, nušalusius rankų pirštus įkiškite į pažastis.
Pirmiausia ieškokite telefono
Jei nereikia nedelsiant pradėti gaivinimo, kuo greičiau iškvieskite kalnų gelbėjimo tarnybą. Nurodykite kuo tikslesnę buvimo vietą – išmanieji telefonai gali parodyti jūsų koordinates. Sunkiai prieinamoje vietovėje atkreipkite dėmesį švilpuku (sportinėse kuprinėse jis dažniausiai būna ant krūtinės dirželio sagties) ir mirksinčiu žibintuvėliu. Kartais slidinėjant nukentėjusysis lieka gulėti už kalvos ar keteros ribos – tuomet ant keteros būtina įsmeigti lazdas į sniegą kryžiaus forma, kad kiti slidininkai būtų atsargūs ir neįvyktų dar didesnė nelaimė.
Jei nepavyksta pagauti ryšio, pabandykite nusileisti į kitą pasiekiamą vietą, o prireikus teks tiesiog eiti ieškoti pagalbos pėsčiomis. Tokiu atveju stabilizuokite sužeistojo būklę ir leiskitės į kelią. Kalnų gelbėjimo tarnybos stotys žemėlapyje paprastai būna pažymėtos raudonu kryžiumi.
Padėti sužeistam turistui ar slidininkui nėra paprasta, o įveikti stresą bei sumaištį dėl to, kad turite suteikti pirmąją pagalbą, yra bene dar sunkiau. Idealus sprendimas – atnaujinti žinias arba išklausyti pirmosios pagalbos kursus dar prieš išvykstant į kalnus ar gamtą. Jei pasiruošite iš anksto, tokioje įtemptoje situacijoje tikrai nesuklysite! Pirmosios pagalbos kursus visuomenei reguliariai rengia tiek regioninės ligoninės, tiek organizacija ZDrSEM ar Čekijos Raudonasis Kryžius.
Nuotraukų šaltinis: pixabay.com
atnaujinta: 2024
