Augintinis neabejotinai praturtina jūsų gyvenimą, tačiau kartu tai didelis įsipareigojimas, o kelionėse dažnai ir šiokių tokių rūpesčių šaltinis. Ko nepamiršti keliaujant su augintiniais ir kada juos geriau palikti namuose? Surašėme jums pagrindines taisykles ir patarimų pasiteiravome specialistų.
Sėkmė lydi pasirengusius
Be planavimo keliaujant su augintiniais apsieiti sunku. Reikia pasiruošti ne tik pačiai kelionei, bet ir pritaikyti planuojamą nakvynės vietą prie gyvūnų (Ar viešbutyje toleruojami gyvūnai? Ar šalia bus vietos pasivaikščiojimams?). Savaime suprantamas dalykas – pakankamos ėdalo atsargos, reikalingi vaistai ir visa kita, be ko jūsų keturkojis augintinis objektyviai patirtų sunkumų.
Patarimas: Dėl viso pikto susiraskite artimiausios veterinarijos klinikos kontaktus.
Tačiau pagalvokite ir apie žmones – išsiaiškinkite su bendrakeleiviais, ar jie kartais nėra alergiški gyvūnų kailiui ir ar yra pasirengę taikstytis su tam tikrais apribojimais, kurių gali kilti dėl gyvūno buvimo šalia.
Keliaujant į daugumą šalių, gyvūnams reikalingas pasas arba skiepų pažymėjimas, mikroschema ir visų pirma galiojantis skiepas nuo pasiutligės. Kai kurios valstybės kelia daugiau reikalavimų – pavyzdžiui, dehelmintizaciją ar kitus skiepus. Tačiau yra ir tokių šalių, pavyzdžiui, Islandija, kur šunims taikomas keturiolikos dienų karantinas. Todėl jei ten vykstate trumpesniam nei mėnesio laikotarpiui, savo keturkojį kompanioną verčiau palikite namuose.
Susikraukite daiktus
Vieną nedidelį bagažo vienetą skirkite konkrečiai savo augintiniui. Nepamirškite gulto, pavadėlio, ėdalo ir skanėstų, mėgstamo žaislo ar vėsinamojo kilimėlio ir kitų patogių smulkmenų. Taip pat visada pasirūpinkite pakankamu vandens kiekiu.
Žinoma, nesinori piešti juodžiausio scenarijaus, tačiau, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro. Todėl su savimi visada turėkite ir savo augintinio nuotrauką. Tai gerokai palengvins jo identifikavimą pasimetimo atveju. Taip pat padės pakabukas ant antkaklio su informacija apie gyvūno ir šeimininko vardą, adresu bei telefono numeriu. Galite pridėti ir lipduką su viešbučio adresu.
Kelionės lėktuvu
Dėl individualių rekomendacijų jūsų augintiniui geriausia pasikonsultuoti tiesiogiai su veterinarijos gydytoju – nesvarbu, ar tai būtų šėrimo režimo pakeitimas, ar raminamųjų vaistų skyrimas.
Visada iš anksto pasitikrinkite konkretaus vežėjo taisykles bei tikslo šalių įstatymus. Tarp standartinių reikalavimų – pažyma apie gyvūno sveikatos būklę. Dauguma oro linijų bendrovių leidžia keliauti su katėmis ir mažais šunimis specialiuose transportavimo krepšiuose ar dėžėse, telpančiose po sėdyne.
Patarimas: Atsižvelkite ir į savo šuns veislę. Pavyzdžiui, brachicefalinės veislės (trumpanosiai šunys, pvz., prancūzų buldogas ar bokseris) keliones toleruoja sunkiau nei kiti.
Žinoma, idealu rinktis tiesioginį skrydį be persėdimų. Karščio periodu verčiau rinkitės rytinį arba vakarinį skrydį, kai nėra temperatūros piko, o žiemą – atvirkščiai, arčiau vidurdienio. Bet kokiu atveju į oro uostą atvykite laiku, o didesnių augintinių atveju pasirūpinkite savalaike registracija. Jei gyvūną imatės į saloną, pasistenkite registraciją („check-in“) atlikti tarp paskutiniųjų. Perpildytas išvykimo terminalas gyvūnui gali kelti nereikalingą stresą. Lėktuve geriau įspėkite orlaivio įgulą, nesvarbu, ar šuo yra po sėdyne, ar bagažo skyriuje.
Kelionės automobiliu
Važiavimą automobiliu pravartu pasitreniruoti. Tiesiog prieš ilgą kelionę išsivežkite gyvūną į trumpesnį pasivažinėjimą, kad priprastų. Tačiau taisyklė be išimčių – niekada nepalikite gyvūno automobilyje be priežiūros (ypač vasaros mėnesiais gresia perkaitimas, lygiai kaip ir vaikams).
Šunį galima patalpinti į bagažo skyrių, naudojant nuo judėjimo pritvirtintą transportavimo narvą ar dėžę. Jei nuspręsite palikti šunį tiesiai salone, jis neturėtų sėdėti greta vairuotojo ar keleiviams ant kelių. Taip pat saugokitės, kad gyvūnas nekištų galvos pro atidarytą langą – gresia traumos arba infekcijos dėl dulkių ir nešvarumų patekimo.
Kates idealu talpinti į (joms gerai pažįstamą) transportavimo dėžę. Trumpiems atstumams tinka ir specialūs krepšiai mažesniems augintiniams nešti. Taip patalpintą katę padėkite ant galinės sėdynės arba į automobilio bagažinę. Nepamirškite sugeriamojo pakloto ar šiek tiek kačių kraiko. Tačiau būkite atsargūs su ėdalu – per didelis jo kiekis ar netinkamas laikas gali sukelti virškinimo sutrikimų ir pykinimą.
Svarbios reguliarios pertraukėlės – maždaug kas dvi tris valandas. Jų metu leiskite augintiniams šiek tiek pajudėti ir pakvėpuoti grynu oru. Tačiau verta išvesti gyvūną į tikrai ilgą pasivaikščiojimą dar prieš pačią kelionę. Taip jį nuvarginsite, todėl kelionės metu jis galės ilsėtis (tai pravers ir jam, ir jums).
Pagrindinės taisyklės: užtikrinti gyvūno saugumą (padės specialūs diržai ar petnešos), padidinti jo saugumo jausmą (apsaugota erdvė, rodykite savo buvimą, kalbėkite su juo) ir pasirūpinti jo komfortu (nepamirškite tinkamai reguliuoti temperatūros ar radijo garsumo).
Kelionės traukiniu arba autobusu
Keliaujant autobusu vėlgi reikia pasitikrinti vežėjo taisykles. Dažniausiai reikalaujama, kad gyvūnas būtų transportavimo krepšyje ar dėžėje ir tiesiogiai nesiliestų su kitais keleiviais, kuriems tai gali būti nepageidautina. Įprastas reikalavimas taip pat yra apsauginis antsnukis.
Kelionės traukiniu paprastai sukelia mažiausiai rūpesčių. Užmaukite gyvūnui antsnukį, po ranka turėkite viską, ko reikia, ir dėl viso pikto pasiteiraukite bendrakeleivių kupė, ar jiems netrukdo gyvūno buvimas. Didelis privalumas – galimybė pasivaikščioti koridoriumi ar vandens prieinamumas tualetuose.
Patarimas: Jei imatės šunį į gamtą ar kempingą, pasiteiraukite savo veterinarijos gydytojo apie veiksmingą apsaugą nuo erkių ir blusų.
Patarimas pabaigai: vertinkite blaiviai!
Jei ruošiatės į sudėtingą žygį laukinėje gamtoje ar į tropikus, kur prakaituojama vien sumirksėjus, pamąstykite – ar augintiniui iš tiesų nebus geriau likti namuose? Tai gali būti pas artimuosius, kurie mielai sutiks prižiūrėti, arba specializuotuose šunų viešbučiuose.
Pasiteiravome specialistų
Rudolf Desenský, šunų psichologas:
„Kiekvieną šunį vargina tai, ko jis nepažįsta ir ką patiria pirmą kartą. Streso lygis didėja su amžiumi ir esant nepakankamai socializacijai. Iš to išplaukia, kad šunys, kurie nuolat bendrauja su svetimais žmonėmis ir šeimininkai juos vedasi beveik visur kartu, nepatirs tiek streso keliaudami, kiek tie šunys, kurie beveik neišeina „iš kiemo“ ir nesusiduria su svetimais žmonėmis. Juk autobuse ar traukinyje nesate vieni, netgi aplink automobilį, pavyzdžiui, degalinėje, vaikšto kiti žmonės. Jei šuo nėra įpratęs prie svetimų žmonių kontakto, aplinkinių judėjimas jam kels stresą.
Sudėtingiausia šunims keliauti lėktuvu, kur ypač su didesniais šunimis, kurių negalima imti į saloną, elgsis oro uosto personalas. Todėl būtina, kad šuo būtų pripratintas prie tiesioginio kontakto su įvairiausiais žmonėmis, nes bailus ar neprieinamas šuo žmonių judėjimą ar kontaktą su jais be reikalo priims kaip problemą.
Pačias keliones taip pat galima pasitreniruoti. Savo gaujoje turiu kelis šunis, kurie iš pradžių netoleravo važiavimo automobiliu. Šiuos šunis vežiojuosi visur, pavyzdžiui, net į parduotuves, kur jie manęs laukia automobilyje su pravirais langais. Pirmiausia važiuoju ten, kur automobilyje esančius šunis matau, vėliau palieku juos vienus mašinoje, kai užsuku tik trumpam apsipirkti. Laikui bėgant jie išmoksta pamiegoti net ir per mano ilgesnį apsipirkimą prekybos centruose. Tačiau vasarą būtina nepalikti automobilio visiškai uždarytais langais, nes transporto priemonė per kelias minutes virstų karšta krosnimi ir jūsų šuo galėtų žūti. Po kurio laiko mano šunys pradėjo mėgti keliones ir verčiau turėjau saugotis, kad nepamirščiau uždaryti automobilio durų. Jie tiesiog būtų ėję gyventi į automobilį.
Keliaudami lėktuvu pasidomėkite atsiliepimais apie aviakompaniją, kaip joje elgiamasi su gyvūnais. Dažnai galima perskaityti, kad kai kurios bendrovės nėra labai draugiškos šunims, pasitaiko net ir šunų žūties atvejų.“
Irena Červeníková, internetinės parduotuvės Iridog.cz savininkė:
„Keliaujant su šunimi galima susidurti su įvairiomis situacijomis, galinčiomis kelti pavojų mūsų augintiniams. Tikriausiai dažniausios iš jų – transporto priemonės, sunkiai praeinamos vietos žygiuose arba aplinkinių žmonių nesupratimas. Jei keliaujame, pavyzdžiui, dviračiu, kur kyla rizika, kad šunelis išbėgs į kelią arba šoks tiesiai po ratu, verta jį saugiai prisegti šunų nešyklėje („kengūroje“) ar kitoje transportavimo priemonėje. Žygiuose ir kalnų trasose, kur dažnai pasitaiko aštrių uolėtų vietų arba purvinų bei slidžių ruožų, vėlgi gresia paslydimas ir susižeidimas.
Laikyti savo augintinį kontroliuojamą būtina ir automobilyje, traukinyje ar viešajame transporte. Ne visi žmonės yra gyvūnų mylėtojai ir iš baimės nukentėti gali tiek šunelis, tiek bendrakeleiviai. Todėl praktiška tokių įvykių išvengti naudojant šunims skirtus krepšius ar nešykles (žinoma, mažesnių ir vidutinių veislių atveju). Optimalų jos dydį lengvai nustatysite pagal informaciją apie konkretaus šuns veislę bei nugaros ilgį.
Keliaujant su augintiniais, žinoma, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į klasikinius dalykus, tokius kaip gėrimo režimo laikymasis (šiandien jau galima įsigyti kelioninių vandens dubenėlių, pasiūtų iš vandeniui nelaidžių tekstilinių medžiagų. Jie yra kompaktiškesni už metalinius ar plastikinius dubenėlius).
Taip pat karštomis dienomis reikėtų stebėti, ar gyvūnas neperkaista. Kai kurios veislės yra jautresnės už kitas ir joms reikia daugiau vėsinimo. Tai susiję ir su amžiumi. Kuo vyresnį šunį turime, tuo labiau turėtume jį stebėti kelionės metu ir pasirūpinti, kad jam tikrai nieko netrūktų. Taip pat turėtume gebėti įvertinti, ar išvyka šuniui yra tinkama ir nesukels jam nemalonių pojūčių. Šuns, kuris nemėgsta žmonių, tikrai nesivesime į mugę ar šventę, o tokio, kuris neseniai po operacijos, tikrai nevesime į sudėtingus pasivaikščiojimus.“
