Kur atostogauti 2019 metais? Aplankykite Kirgiziją!

Didingi Tian Šanio kalnai su snieguotomis viršūnėmis, melsvi ledyniniai ežerai, lygumos ir jurtos tarsi Mongolijoje bei didžiulės jakų kaimenės. Visa tai sukuria nepakartojamą Kirgizijos – šalies, kurią „National Geographic“ išrinko geriausia 2019 metų kryptimi – atmosferą. Ar apie šią kalnuotą šalelę dar nesate gerai girdėję? Nieko tokio, mes čia tam, kad ją jums pristatytume. Kirgizija yra Vidurinėje Azijoje, o didžiausia jos sienų dalis ribojasi su Kinija ir Kazachstanu. Ji yra maždaug pustrečio karto didesnė už Čekiją, tačiau gyventojų tankumas čia siekia vos 26 gyventojus viename km². O kirgizų kultūra? Ji glaudžiai persipynusi su rusų ir kinų įtaka. Nors ši šalis nuo mūsų nutolusi per tūkstančius kilometrų, su „Turkish Airlines“ sostinę Biškeką pasieksite tik su vienu persėdimu. Be to, šalyje netaikomas vizų režimas, o tai kelionės planavimą dar labiau palengvina. Būkite atidūs tik tuo atveju, jei planuojate lankytis vietovėse netoli sienos – ten dažniausiai jau reikalingas leidimas, kurį gausite vietoje. Dėl vieno galite būti tikri – kelionės į Kirgiziją taip lengvai nepamiršite. Nors kai kurias vietas jau palietė turizmas, jų vis dar palyginti nedaug. Kuo toliau į kalnus nukeliausite, tuo dažniau patirsite dienų, kai nesutiksite nė gyvos dvasios, arba susidursite su vietiniais, kurie jus pasikvies į savo namus ar jurtą ir pasiūlys šviežiai keptos duonos, gardžios arbatos ir, pavyzdžiui, kumyso – rūgštoko gėrimo iš rauginto kumelės pieno. (Pripažįstu, kad pastarasis nėra pačioje didžiausių skanumynų viršūnėje, tačiau tai vietinis „delikatesas“, kurį verta bent paragauti... Žinoma, jei nenorite įžeisti šeimininko.) Tiek trumpam supažindinimui. Dabar apie Kirgiziją jau šį tą žinote ir tikriausiai nekantraujate sužinoti, ką ten galima pamatyti. Tad galime kartu leistis į menamą žiedinę kelionę po vakarinę šalies pusę – iš Biškeko aplink Isyk Kulio ežerą, palei Kinijos sieną iki Kel Su ežero ir galiausiai per Naryną atgal į sostinę.

Ala Arča

Šis nacionalinis parkas nutolęs vos maždaug valandą kelio nuo Biškeko, tačiau tai nė kiek nesumažina jo grožio. Ir čia gamta galėsite pasimėgauti iki soties. Tiesa, dėl lengvo pasiekiamumo čia atvyksta nemažai turistų bei vietinių, tačiau dauguma jų naudojasi vienu pagrindiniu maršrutu, todėl vos pasiekus tolimesnes vietas, žmonių ims mažėti. Be to, sutikti vietinių čia visai ne pro šalį – galbūt net netyčia pateksite į prašmatnias kirgizų vestuves.

Raudonieji Kok Moinoko kanjonai

Jei vyksite iš Biškeko prie Isyk Kulio ežero, apsvarstykite galimybę sustoti Ču upės slėnyje, kur driekiasi nuostabūs Kok Moinoko dariniai. Jei norite pasigrožėti jais iš aukštai, taką rinkitės atsargiai. Šie „uolų“ dariniai iš tikrųjų yra iš byrančios žemės, ir ropštis į viršų, kai žemė po kojomis slysta žemyn, nėra didelis malonumas. Tačiau užkopus į patį viršų laukia atpildas – atsivers vaizdas į banguotą kraštovaizdį visais rudos ir oranžinės spalvos atspalviais, vietomis pereinančiais net į raudonį. Patarimas: Jei nuspręsite aplankyti Kok Moinoko apylinkių darinius, nepamirškite su savimi pasiimti pakankamai geriamojo vandens! Upės vanduo nėra geriamas, o kitur išdžiūvusiame kraštovaizdyje vandens atsargų nepapildysite.

Dangiškasis Džeti Oguo slėnis

Po aklimatizacinio sustojimo prie Isyk Kulio ežero esate pasiruošę leistis į kalnus. Kirgizijos gamta gniaužia kvapą, o dėl nedidelio gyventojų tankumo galite patraukti praktiškai bet kuria kryptimi ir būti tikri, kad jūsų laukia nepamirštami vaizdai. Į kai kurias vietas galima nuvažiuoti automobiliu su visais varančiaisiais ratais, tačiau tik keliaudami pėsčiomis atrasite nuošalius nepaliestos gamtos kampelius. Mes patraukėme per Karakolo miestelį į Džeti Oguo slėnį. Pakeliui galite pasukti link Ala Kulio ežero, kuris telkšo maždaug 3560 metrų aukštyje.

Kel Su – ledyninis perlas tarp uolų

Asmeninė mano rekomendacija yra kalnų ežeras Kel Su. Prieš kelionę atsitiktinai užtikau keletą nuotraukų ir viskas buvo aišku – prie jo privalome nuvažiuoti! Visą kelią mąsčiau: Čia tikrai „Photoshop“, juk negali būti taip gražu... Bet taip ir yra! Apsuptas uolų ir su nuostabiai turkio spalvos vandeniu. Prie ežero patenkama per lygumą, kur retkarčiais galima pamatyti jurtą ar didelę jakų bandą. Tada jūsų laukia trumpas statesnis kilimas į uolas ir... jūs jau prie jo. Tačiau jei nenorite eiti pėsčiomis, pakeliui galite pasisamdyti gidą ir arklius, kurie jus nujunkys prie ežero. Galiausiai per Naryną patenkame atgal į Biškeką, kur mūsų kelionė baigiasi. Tiek apie mūsų išvyką po Kirgizijos laukinę gamtą. O jei jūsų kojos jau taip pat nekantrauja leistis į kelią, būtinai suteikite šansą šiai pelnytai geriausia 2019 metų kryptimi išrinktai šaliai. Tikiu, kad nepasigailėsite. :-)